Jei jūs, pasispraginę popkorno ir šleptelėję patogiai ant sofkutės, tikėjotės pasiskaityti istoriją apie prabangiai įmerktas kojas į turkio spalvos jūrą, tingų pasivartymą ant šezlongo su vaivorykštiniais kokteiliukais, tai turiu jus nuvilti - tai ne apie mus. Norit turistinės pasakos apie pencinykų rojų, kur viskas all included - vaizdai iš atviruko, non stop geras oras, iki ausų prikrautos lėkštės maisto? Dispiace, jūs ne čia pataikėt! Nors...galima sakyti, kad pas mus irgi "viskas įskaičiuota" - netikėtumai, nepatogumai, keisti paklaidžiojimai, nesusipratimai, pasimetimai ir, žinoma, atradimai.
Kaip jau ankščiau prisiekinėjau - pliažas buvo! Nu gerai jau, gal tik max tris valandas...bet buvo. Todėl šioje vietoje papaišome pliusą, planas įvykdytas, įrodymai nufotkinti, ko dar bereik. Žiūram žemiau. Su šia pliažine foto, grįžus į lt, sugebėjau sudalyvauti konkurse ir laimėti naują shopper'io bag'ą! Darom bangą :)
BBB - bag, beer and ballets
Tingiai besivartant ant smėliuko (beje, mūsiškis Baltijos geresnis, jeigu ką), po antro (lygtais) alaus prisiminėm, kad beieškodami grott'ų (Bella Sicilia. Trečia diena), praleidome vieną keliuką. Ką ten keliuką - kažkokį šunkelį, bet faktas, kad praleidom! Nus negalėjome ramiai gulinėti, tad susiruošėm patikrinti prielaidos - o gal tai TAS kelias į tuos sunkiai atrandamus apartamentus? Lengvai apsvaigę (kikenu) mikliai sėdom ant dviračių ir numynėm su begalinga viltimi kažką atrasti. Bet tai ko žmogus neprisigalvoji, kad tik nedrįbsot pliaže...
Nu akurat, tai aiškiai tos grottos buvo ten...Bet tai tie italai apskriti žiopliai, nesugeba normalių nuorodų sudėliot į lankytinas vietas. Pasipiktinom, bet buvom laimingi pagaliau atradę, tai pabambėjimas truko neilgai. O dabar apšviesiu, ko ten taip smarkiai B susistresavo video reportaže. Taigis, mes įlindom apsidairyti į tas skyles uolose, kai netikėtai B pamatė ant akmens susiraizgiusią gyvatę... Oooooo kiek buvo triukšmo dėl tokio menkniekio. Eh, tie vyrai, nugis rado dėl ko spygauti. Privertė mus su Sesium greituoju būdu nešti užpakalius iš grottos, net nespėjus normaliai pasibūti...Ir prisakė neit ten sysiot! O mes ir net neplanavom tokiu būdu pasižymėti savo aplankytas teritorijas... :)
Tiesą pasakius, tos grottos gal ir įdomios, bet vat šalia jų... šalia jų mes atradome nuostabiausią įlanką, beveik žydrąją lagūną. Vien dėl šio atradimo buvo verta kratytis su dviračiais tik avims ir ožkoms praeinamu keliuku. Pažadėjom dar kartą sugrįžti, atostogoms nepasibaigus.
Penktą itališkų atradimų vakarą sutikome su la pizza. Kadangi esame griežtai nusistatę prieš meniu turistico, tai tikro skonio picos, nepriadaptuotos turistams, išvykome ieškoti į nepertoliausiai nuo San Vito esantį kaimuką. Čia buvo taisyklė, nr...blinc, pamečiau skaičių :) Tiek to. Vienžo, taisyklė skelbia: jei pageidauji labiau autentiškos picos, suk ienas į mažulę piceriją, kur vietiniai buriuojasi, o turistų nerasta nė kvapo. Mat aniems netinka, kad nėr baltų staltiesių ir iškaba neblizga iš tolo.
Saulėlydį palydėjome grįžinėdami atgalios į San Vito - prie jūros, su kalnais, avių banda ir pizza asporto (išsinešimui). La vita e bella!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą