Nežinau kodėl, bet hummus'ą užsimanau pasigaminti tik grįžus iš uk. Sakau, gal dėl to, kad ten įvyko pirmoji mano pažintis su šiuo sočiu užkandžiu. Antrasis "greitai ir skaniai" veikėjas - keptas varškės sūris, atrastas ne per seniausiai, papirkus virtuvės mitų griovėjų receptų knygą. Anie ten sūrį kepa ant šieno. Šito varianto dar neišbandžiau, bet pačią kepimo idėją pasiskolinau.
Hummus'ui "pagal mane" reikės:
1 skardinės konservuotų avinų žirnių (dar ir dabar pamenu, kaip ilgai aš jų ieškojau ant lt...siaubs)
1 mažo kepto (orkaitėje) čili pipiriuko. Iškepus, sėklas išimti! Na, nebent jau esate mėgejai super aštrių užkandžių. Tada palikit
2 skiltelių taip pat kepto česnako (skonis pasakiškas)
1 citrinos sulčių
1 šaukšto skrudintų sezamų aliejaus
3 šaukštų alyvuogių aliejaus
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
rūkytos saldžiosios paprikos miltelių
ir, žinoma, priedų - šviežių daržovių (agurko, paprikos ir pan.), pitos arba paprasto batono
Gaminimo eiga, tai paprasčiau nebūna - sublenderiuojame ir vuolia! Eh, nugi, kur mano didysis šaukštas???
Keptam varškės sūriui "pagal mane" reikės:
varškės sūrio (aš renkuosi tą riebesnį, kur virš 20 %)
1 kupino šaukšto skysto medaus
1 šaukšto alyvuogių aliejaus
7 (ahaa) skiltelių česnako
jūros druskos
juodųjų pipirų
1 šviežio čili pipiro (nusėklinto :)
šviežių bazilų, raudonėlio ir rozmarino (galimi ir kiti prieskoninių žolių variantai, čia pagal situaciją - kas užauga ant palangės ar prekybcentrio šiltnamy :)
Ant kepimo skardos pasluoksniuojame: iš pradžių folijos lapą, o ant viršaus kepimo popierių. Česnakus (neluptus!) sutraiškome peiliu ar kas po ranka sunkesnio pasitaikė, gražiai padėliojame ant kepimo popieriaus viduriuko, apibarstome druska, pipirais ir kvepiančiomis žolėmis. Patupdome ant viršaus varškės sūrį. Apdruskiname viršų, apmėtome prieskoniais, čiliais, apipilame medumi ir aliejumi. Visą šitą reikalą suvyniojame į kepimo popierių kaip ryšuliuką ir tada jau, naudojant foliją, gražiai apspaudžiame, kad neliktų jokių plyšių ir kepant sūriui visas gardumas liktų viduje, o ne išbėgtų ant skardos.
Kepame apie 30 min, prieš tai gerai įkaitintoje orkaitėje (180 C). Valgome karštą su juoda duona, pamirkydami į susidariusį padažiuką ir aromatingus česnakus. Jei neįveikiame viso sūrio, tai ramia sąžine galime jį kišti in šaldytuvą ir vėliau jau valgyti šaltą, kad ir su džiovintų pomidorų užtepėle.
Tai tiek žinių iš mano eksperimentinės virtuvės :)
1 kupino šaukšto skysto medaus
1 šaukšto alyvuogių aliejaus
7 (ahaa) skiltelių česnako
jūros druskos
juodųjų pipirų
1 šviežio čili pipiro (nusėklinto :)
šviežių bazilų, raudonėlio ir rozmarino (galimi ir kiti prieskoninių žolių variantai, čia pagal situaciją - kas užauga ant palangės ar prekybcentrio šiltnamy :)
Ant kepimo skardos pasluoksniuojame: iš pradžių folijos lapą, o ant viršaus kepimo popierių. Česnakus (neluptus!) sutraiškome peiliu ar kas po ranka sunkesnio pasitaikė, gražiai padėliojame ant kepimo popieriaus viduriuko, apibarstome druska, pipirais ir kvepiančiomis žolėmis. Patupdome ant viršaus varškės sūrį. Apdruskiname viršų, apmėtome prieskoniais, čiliais, apipilame medumi ir aliejumi. Visą šitą reikalą suvyniojame į kepimo popierių kaip ryšuliuką ir tada jau, naudojant foliją, gražiai apspaudžiame, kad neliktų jokių plyšių ir kepant sūriui visas gardumas liktų viduje, o ne išbėgtų ant skardos.
Kepame apie 30 min, prieš tai gerai įkaitintoje orkaitėje (180 C). Valgome karštą su juoda duona, pamirkydami į susidariusį padažiuką ir aromatingus česnakus. Jei neįveikiame viso sūrio, tai ramia sąžine galime jį kišti in šaldytuvą ir vėliau jau valgyti šaltą, kad ir su džiovintų pomidorų užtepėle.
Tai tiek žinių iš mano eksperimentinės virtuvės :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą