Agurotinis romanas

Ką nuveikti, kai oras nedžiugina ir laukan nesinori net piršto galiuko iškišti? Galimi keli variantai: nusilakuoti nagus ryškia spalva, pvz rūžava, užsidėti avokado kaukę ir ramiu veidu išnešti šiukšles (labai fain, jei pakeliui sutinki išvaizdų kaimyną), perskaityti dar kartą Fifty Shades of Grey, įsivaizduojant, kad pagrindinis veikėjas tas pats išvaizdusis kaimynas... Kadangi, mano parapijoj, 100 m spinduliu nerasta jokio nuodėmės verto Grėjaus, nusprendžiau užsiimti ne tokia ekstremalia laisvalaikio leidimo forma - marinuosiu aguročius! A kodėl gi ne? Irgi variantas :)

Tatos kaip visada "prisidirbo" - vietoj mano pageidautų cukinijų, prisodino aguročių. Sakyčiau, visai ne į temą tie jų viražai, bet jei jau taip gavosi, negi gerą (čia aišku dar klausimas) daiktą mesi lauk? Nesu labai artimai susipažinusi su šia daržove, girdėjau tik, kad agurotis priklauso moliūginių šeimai (skamba kaip kokia Cosa Nostra). Šiek tiek pagūglinus, supratau, kad visi galimi aguročių troškinimo, kepimo ir etc variantai man ne prie dūšios, - skamba nepatraukliai ir neapetitiškai. Vienintelis, dar šiek tiek užkabinęs, aguročių sunaudojimo būdas - marinavimas. Šį kart išbandžiau Editos Mildažytės siūlomą marinatą iš receptų knygos "Gamink su manimi". Taigis, jei jums pabandžius, kas nors nesigaus - kaltas bus marinatas, todėl visus nusiskundimus siųskit ne man, o Editai :)

Iš šio kiekio gausis apie 1 litras marinato, kurio man užteko trims slovikiukams (žiūrėti foto):

3 stiklinės vandens

1 stiklinė acto (naudojau obuolių)

1 stiklinė cukraus

1,5 šaukšto druskos

1 šaukštas aliejaus

Edita siūlo marinuoti su krapais, petrūškomis, pipirais ir panašiai. Man pasirodė šiek tiek nuobodoka ir įprasta, tai šitoje vietoje dadėjau savo kūrybos - padariau tris prieskonių mišinius.

Lietuviškas paprastasis: krapai, lauro lapai, česnakai ir pipirai.

Rytietiškas: ciberžolė, garstyčių grūdeliai, česnakas, kario lapai, įv. pipiriukai.

Aštrusis: čilio pipiriokas, garstyčių grūdeliai, česnakas, juodi ir rausvi pipirai.

Marinatą išverdame paprastuoju būdu: visus ingridientus supilame į puodą ir užverdama. Kol verda, supjaustome aguročius, į slovikiukus sudedame prieskonių mišinius, susluoksniuojame aguročius. Užpilame karštu marinatu, palaikome apie pusvalandį, tada nupilame (tik marinatą!), vėl užverdame ir dar kartą užpilę, užsukame dangteliais. Biški su tais skirtingais marinatais pasižaidžiau, nes kiekvieną atskirai reikėjo nupilinėt ir užpilinėt, bet visai smagu buvo :)

Ar agurotinis romanas turės laimingą pabaigą, sužinosim tik rudenį, taigis - to be continued...